SENASIS EGIPTIECIU KALENDORIUS

METU LAIKAI

Egiptieciai metus nustatynejo ne .pagal saules sukimasi, bet pagal
laikotarpi reikiama derliui nuimti. Jie pie?e ?odi «metai» («renpet») kaip
jauna daiga su pumpuru. Tas pats ?enklas sutinkamas giminingu ?od?iu
hieroglifose: «renpi» — «esu jaunas, stiprus», «renput» — «metu vaisiai».

Taciau Egipte derlius priklause nuo Nilo i?siliejimo. Kasmet bir?elio
prad?ioje ?alije prasidedavo sausra.

Kai turedavo prasideti i?siliejimas, daugelyje ?ventyklu dievi?kajam Nilui
buvo aukojamos aukos. «Hapio knygas» mesdavo i Ra-Horahcio ?ventyklos e?era
Ono mieste; tas e?eras vadinosi Kebehu — taip pat kaip ir Nilas prie savo
slenksciu. Tikriausia, i ta pati e?era mesdavo ir deives statuleles. Po
dveju menesiu, i?siliejimo piko metu, buvo atliekamos tos pacios apeigos.
Ir nuolankus Nilas, u?dengiantis visa sleni tarp dvieju dykumu, kur miestai
ir kaimai pavirsdavo salomis, o keliai tapdavo pana?us i pylimus, pama?u
nuslugdavo. Praejus keturiems menesiams po i?siliejimo upe galutinai
gri?davo i savo krantus. ?is keturiu menesiu laikotarpis buvo pirmas metu
laikas ir vadinosi «achet» («potvynis», «i?siliejimas»).

Po to keturiu ar penkiu menesiu begyje jiems belikdavo tik laistyti laukus.
O paskui ateidavo pjuties, kulimo, grudu sudejimo i aruodus ir kitu darbu
metas. Tokiu budu po i?siliejimo sezono prasidedavo sejimo «peret» («?emes
pasirodymas i? po vandens» arba «dygimas») metas, o po jo — derliaus
surinkimas, «?emu» («sausra, sausuma»). Viso buvo trys metu laikai vietoj
hebraju ir graiku keturiu.

Taciau kai Nilo vandenys pradedavo keltis buvo pastebiamas dar vienas
gamtos rei?kinys, kuris padedavo kalendoriaus sudarytojams: prie? pat
sauliai tekant rytuose akimirksniui pasirodydavo Sirijaus ?vaig?de,
egiptieti?kai Sopdet (helenistine «Sotis»). Egiptieciai nuo seno pastebejo
?iu dvieju rei?kiniu sutapima. Jie mane, kad i?siliejimas yra Izidos
a?aros. Ir Sirijaus ?vaig?de (Sopdet) buvo tapatinama su deive, kuri tapo
metu globeja. Diena, kai pasirodydavo Sirijus, buvo pripa?inta Naujuju metu
diena.

?emdirbiai, med?iotojai, ?vejai, jureiviai, gydytojai, ?iniai, kuriu
?ventes buvo ?ymimos tam tikromis dienomis, tai yra visi tie, kuriu veikla
priklause nuo metu laiku, laiko skaiciavimui naudojo «tobulus metus», kai
menesiai ir sezonai ejo paeiliui, tai yra pirmas buvo «achet», rei?kiantis
Nilo i?siliejimo keturis menesius, po jo «peret» — sejimo metas,
sutampantis su vesu sezonu, ir pagaliau «?emu» — derliaus surinkimo ir
kar?cio metas. Butent todel «?emu» laiku faraona vadindavo vesumos
?altiniu, o «peret» sezonu — ?iltu saules spinduliu.

Gydytojai ir veterinarai ?ynojo, jog kai kurios ligos atsiranda tam tikru
metu laiku: vienos — «?emu», kitos — «peret». Jie net gi tiksliai skirdavo,
kokius vaistus skirti pirmais «peret» menesiais, o kokius — trecia ar
ketvirta to pacio sezono menesiu.

Siekiant patogumo visus tris sezonus padare lygiais ir suskirste i dvylika
menesiu po trisde?imt dienu, kurie nuo senoves, o taip pat Ramziu epocha
buvo skiriami pagal svarba kiekviename sezone: pirmas, antras, trecias ir
ketvirtas «achet», «peret» ir «?emu» sezonu menesiai. Menesiu pavadinimai
kilo i? atitinkamu menesiu ?venciu ir pradejo buti vartojami tik Saiso
epochoje. Prie paskutinio «?emu» menesio pridedavo penkias dienas kad viso
metuose butu 365 dienu. O ka gi dare egiptieciai kad Naujuju metu ?vente
neveluotu viena diena kas keturi metai? Jie pridedavo viena diena prie kas
ketvirtu metu. Taip buvo tokiu faraonu, kaip Setis I ir jo sunus, laimingo
karaliavimo metu.

?VENTES IR I?EIGINES DIENOS

Pirmoji Naujuju metu diena buvo ne tik deives Sopdes ?vente — ji buvo
minima visos ?alies mastu. ?ia diena Upuauato ?ventykloje tarnai dovanodavo
savo ?eimininkui dovanas. Reikia suprasti, kad atne?tas i ?ventykla dovanas
?yniai aukodavo savo dievui.

Naujuju metu proga visi egiptieciai apsikeisdavo dovanomis ir palinkejimais
laimes. Egipte buvo labai daug ?venciu visais metu laikais, bet itin daug
budavo «achet» metu, kai ?emes darbai nutrukdavo.

Did?ioji Opet ?vente tesesi ilgiau negu menuo ?io sezono viduryje.

?vente «tehi», kas rei?kia «pasigerimas» buvo minima antrojo menesio pirma
diema, ir kiekvienas stengesi nepraleisti jos. Sejimo sezono pirmojo
menesio pirma diena buvo laikoma ?vente visame Egipte. Vietiniu dievu
?ventese privalomai dalyvavo visi egiptieciai, kartu jie turejo neu?mirsti
ir geruosius kaimynu dievus. Pasitepe aliejumi, apsivilke naujais rubais,
?mones susigu?edavo i ?ventykla, atne?davo aukas ir gaudavo teise
i?gerineti, valgyti ir garsiai rekti. Kai kurios ?ventes buvo ?vesdamos net
tada, kai artimiausioje ?ventykloje nebuvo minimo dievo altoriaus. Tokiomis
?venciu dienomis nereikejo pradeti naujo darbo, ir apskrytai buvo patartina
vengti jokiu darbu.

Be to, tikriausia, kiekviena pirmoji dekados diena buvo laikoma i?eigine.

VALANDOS

Egiptieciai dalino metus i dvylika menesiu ir lygiai taip pat padalino
diena ir nakti i dvylika valandu. Vargu ar jie dalino valanda i dar
smulkesnius laiko tarpus. ?od?io «at», verciamo kaip «akimirka», reik?me
neturejo jokios apribotos trukmes. Kiekviena valanda turejo savo
pavadinima. Pirmoji dienos valanda vadinosi «?erejancia», ?e?toji —
«pasikilimo valanda», dvyliktoji — «Ra susilieja su gyvybe». Pirmoji
nakties valanda buvo «Ra prie?u ?lugimo» valanda, dvyliktoji — valanda,
«stebiancia Ra gro?i». Susidaro ispudis, jog tokiu pavadinimu valandu
ilgumas keitesi kasdien. Taciau tai netiesa. Dienos ir nakties valandos
buvo lygios lygiadieniais. Visa kita laika egiptieciai ?inojo, kad saule
veluoja arba u?bega u? akiu.

Valandu pavadinimus, kuriuos mes nurodeme, vartojo tik mokslininkai ir
?yniai. Paprasti egiptieciai vadino valandas pagal skaicius.

Nakti valandos buvo nustatomos pagal ?vaig?des, naudojant liniuote su
pradurta skyle ir du kampainius su ?vyniniu svambalu. Valandu nustatymui
reikejo dveju ?moniu: stebetojo ir padejejo. Padejejas atsistodavo nugara
prie?ais ?vaig?de, o stebetojas — prie? ji. Stebetojas naudojosi i? anksto
sudaryta lentele,galiojancia tik penkiolika dienu, kur buvo nurodoma, kad
tam tikra ?inoma ?vaig?de pirma valanda turi buti tiesiai vir? padejejo
galvos, kita valanda kita ?vaig?de — vir? jo kaires akies arba po de?ine
akimi.

Kai stebeti ?vaig?des buvo sudetinga, buvo naudojamos kugines vazos alkunes
auk?cio su anga dugne. Vazos turis ir angos didis buvo apskaiciuojami taip,
kad i? jos vanduo i?begtu lygiai per dvylika valandu.

Diena egiptieciai naudojosi saules laikrod?iais. Jie buvo dvieju ru?iu.
?itie laikrod?iai nelabai domino paprastus ?mones. Tik i?skirtiniais
atvejais jie prane?a mums kuria valanda atsitiko tas ar anas ivykis.

Pagal P.Raspe, «Jegipet Ramsesov»