NIJOL?S SKU?IEN?S KALB? IR VERSLO VADYBOS
AUK?TESNIOJI MOKYKLA

Verslo administravimo programa
Verslo administravimas

EDITA LAPINSKIEN?
I kurso 1A grup?s student?

LAISVOSIOS KONKURENCIJOS ?TAKA (LIETUVOJE )
KOKIOS DAR GALI B?TI EKONOMIKOS FORMOS ( PLANIN?, DEMOKRATIN? )

Referatas

Klaip?da, 2001

Konkurencijos pl?tojimas Lietuvoje.
Dabartiniam pereinamajam laikotarpiui Lietuvos ekonomikoje b?tinai tai, jog
ry?kiai pasirei?kia tik neigiami ?kio pertvarkymo bruo?ai, auga kainos,
krinta piniginio vieneto perkamoji galia, did?ja nedarbas ir smunka gamybos
apimtys. Menkai did?ja eksportas, pernelyg dideli mokes?iai, visi?kai
neai?ki muit? ir licencij? i?davimo tvarka, beveik n?ra u?sienio
investicij?. Taip buvo 1991 -1992 metais.
O kokia konkurencijos b?kl? ekonomikos ir ne tik ekonomikos sferoje, ar
tokia pat kaip buvo prie? 5-6 metus ? Atrodyt?, jog poky?i? yra, ir jie
nema?i, nors monopolizmo Lietuvos ?kyje pakanka. Konkurencija pasirei?kia
visur: ir gamybos, ir socialin?je sferoje, ir valdymo strukt?rose bei
infrastrukt?ros ?akose.
Turtiniai santykiai tik prad?jo keistis, o bene ry?kiausiai ?iuos
pasikeitimus atspindi sustipr?jusi konkurencin? kova. Galima pamin?ti
tokius akivaizd?ius pavyzd?ius: priva?i? taksist? atsiradimas, komercin?s
parduotuv?s prekybos sferoje, ?m? rastis u?kandini? ir t.t.
Konkurencij? galima suvokti kaip kov? d?l klientu, taip pat kaip kova
d?l ?takos sfer?, rinku. Politin?je sferoje stebima ypa? smarki
konkurencin? kova.
Socialin?je sferoje, atsiradus verslinink? sluoksniui, paa?tr?jus,
turtinei nelygybei, padid?jo ?tampa. Kai infliacijos tempai tokie spart?s,
netenka prasm?s bet koks santaup? kaupimas, kei?iasi, tiksliau byra
gyvenimo orientyrai ir vertyb?s. Ekonominis nestabilumas atsiliepia
kiekvieno ?mogaus savijautai, nusiteikimui dirbti, ie?koti nauj? veiklos
sfer?.
Nepastebimai kei?iasi ?kio infrastrukt?ra, o dar daugiau socialin? jos
dalis. Dygsta naujos draudimo kompanijos, hipotekos organizacijos,
komerciniai bankai, naujos paslaugos. Labai daug ?sisteig? bendr? su
u?sienio kompanionais firm?. Deja, gamybos sferoje to labai ma?a —
dominuoja prekybos, finans?, tiekimo operacijos.
Makroekonomikos lygiu kalbant apie konkurencijos pl?tojim?, labai
svarbu i?skirti proces? tendencijas: kol kas, kol visos ekonomikos
funkcionavimo pus?s yra per?jimo ( nestabilioje ) stadijoje, labai sunk?
kalb?ti apie klasikin? konkurencin? kov? ekonomikoje ( gamyboje, prekyboje,
transporto, ry?i?, ?em?s ?kio, statybos, aptarnavimo sferoje ir t.t.). Kol
Lietuvos ekonomika nebus nors santyki?kai stabili, tol dominuos
nestacionar?s procesai. Tai rei?kia, kad kainos, pal?kanos, pelnas, kaip
pagrindiniai ekonomikos parametrai, neatspind?s realios pad?ties.
?inoma, Lietuva ir jos ekonomika n?ra izoliuota, j? labai veikia rublio
zonos valstybi? ekonomika, bet ne tik tai. Jau formuojasi gana glaudus
ry?iai ir su pasaulin?mis ekonomin?mis bei finansin?mis organizacijomis,
kurios turi didel? ?tak? tokiems parametrams, kaip Lietuvos finansines
sistemos stiprinimas, ?kio strukt?ros kilimas, alternatyvi? ?aliav? ir
energijos ?altiniu paie?ka ir t. t.
Ypa? pageidautina, kad prad?t? ry?k?ti investicij? dinamikos kont?rai.
Tada prasid?t? efektyvios ekonomikos procesai: konkurencin? kova skatint?
siekti geresn?s technologijos, geresn?s kokyb?s, tapt? b?tini marketingo
tyrim? rezultatai.
Ar reikia ir ar galima reguliuoti konkurencij? ? Makroekonomikos lygiu
turb?t ne, nes pati konkurencija yra reguliatorius, palaikantis tam tikr?
dinamin? pusiausvyr? ekonomikoje apskritai ir kainu srityje — pirmiausia.
Ta?iau atskir? ?ak? verslo sfer? lygiu valstyb? gali netiesiogiai veikti
konkurencin? kov? — per kredit?, mokes?i? importo bei eksporto politik? ir
pan.
Labai svarbu pabr??ti ry?? tarp konkurencijos pl?tojimo ir mentaliteto
ugdymo. Juk dabar Lietuvoje vyksta istorinis momentas: kuriasi, gimsta
nauja klas? — pramonink?, verslinink? sluoksnis. Tiek dabar, tiek ateityje
svarbu, koks tas sluoksnis susiformuos, kokia bus jo vertybi? sistema,
klasifikacija, kaip s?kmingai jis gal?s integruotis ? pasaulin? rink?. Juk
konkurencija pati n?ra nei blogis, nei g?ris. Ji ver?ia maksimaliai
pasitempti, siekti kuo didesnio na?umo ir efektyvumo. Ta?iau taip pat gali
su?lugdyti pralaimejusiji, sutrypti ?moni?, pirmiausia vadovu, savininku
likimus. Konkurencija gali b?ti vykdoma ir garbingais, ir negarbingais
metodais. Tai susij? jau ne tik su ekonomikos, ekologijos, socialiniais
veiksniais, bet ir su psichologijos, morales, doros dalykais. ?inoma,
niekais nesirengia ekonominiu procesu vertinti morales po?i?riu — tai
skirtingos sferos, bet jos susijungia ?moguje, tod?l mentaliteto ugdymas (
ypa? vadov?, verslinink?) yra labai svarbus. Valstyb? gali ir turi
u?tikrinti neturting?j?, invalid?, na?lai?i? ir kit? socialiai remtin?
grupi? poreiki? tenkinim? per mokes?ius, ?vairius fondus ir t. t.
Labai svarbu, kad gyventojai pasitik?t? ?alies vykdoma ekonomine
politika, nes jei nebus pritarimo, pvz. privatizavimo procesams, tai vargu
ar ger?s ekonomikos b?kl?, ar pavyks sustabdyti infliacij?, padidinti
eksport? ir pan. Konkurencija tik tuomet gali duoti maksimalius pozityvius
rezultatus, kai visuomen? pasitiki Vyriausybe ir jos vykdoma reforma. ?tai
tada konkurencija tiek gamyboje, tiek kitose sferose tampa geru
katalizatoriumi.
Atrodo, euforija d?l » aukso kaln? » pa?ad? jau baigia praeiti. V?l
gr??tama prie fundamentali? dalyk? — vertybes gali sukurti tik darbas, ir
kuo jis efektyvesnis, tuo turtingesni pilie?iai. ?iuolaikiniai valdymo
metodai, finans? ir kredito politika gali pagyvinti Lietuvos ekonomik?, bet
tik tada, jei mes visi ?ia imsim?s tikro darbo. Dabar reikalingas
kasdieninis darbas greta partneri? ir konkurent?. B?tina ?prasti konkurent?
vertinti pozityviai, o ne kaip prie?inink?, kur? privalu pa?alinti.
Konkurencin? kova ( pirmiausia gamybos, prekybos sferoje ) padeda sutelkti
pastangas, giliau apgalvoti priimamus sprendimus, realiau ?vertinti savo
galimybes, ??velgti silpnas ir stiprias var?ovo puses.
Pa?ios konkurencijos negalima savo valia » ?vesti «, panaikinti, galima
tik pasinaudoti jos teikiamomis galimyb?mis. Kuo grei?iau bus suprasta
konkurencin?s kovos ( jos metod? ir technologijos ) svarb?, tuo
efektyvesnis bus verslas ir biznis Lietuvoje (1).
Pagrindinis vykdom? reform? tikslas – pakeisti komandin?s ekonomikos
principu organizuota ekonomik? ? pasi?los – paklausos, t. y. rinkos
principais veikian?ia ekonomik?.
Kuriant rinkos ekonomik?, vis? pirma rek?jo atlikti ?ios pagrindinius
darbus:
1. Sudaryti s?lygas priva?iai nuosavybei atsirasti ir pl?stis.
2. ?vesti savo nacionalin? valiut? ir normalizuoti finansinius –
piniginius santykius.
3. ?vykdyti kain? reform?.
4. Transformuoti tarprtautinius ekonominius santykius (5).

Pagrindiniai ekonomikos transformavimo elementai

Ryt? Europos ?alys d?damos pastang? pereiti ? rinkos ekonomik?,
daugiausia vadovaujasi vakar? patarimais ir rekomendacijomis. Susiklost?
toks per?jimo modelis, kur? b?t? galima pavadinti klasikiniu. Pateiksiu
pagrindinius jo elementus:
1. Makroekonomin? situacija ir kontrol?.
Ji rei?kia, kad ?gyvendinama grie?ta fiskalin? politika, pinig?
stabilizavimo priemon?s, grie?ta kredito politika.
2. Liberalizacija.
Vidaus rinkoje vykdoma preki? ir paslaug? kain? reforma;
liberalizuojama tarptautin? prekyba ; darbo srityje liberalizuojamas
darbo u?mokestis ir darbo rinka; finans? srityje vykdoma bankininkyst?s
reforma, pl?tojamos kitos finansin?s rinkos.
3. Restrukt?rizacija.
Sudaromas s?lygos firmoms lengvai ?eiti ? rink? ir i? jos i?eiti ( tarp
ju — minimizuojami formalus registravimo reikalavimai ), nustatomos
priva?ios nuosavyb?s teis?s, privatizuojama ?em?, pramoninis kapitalas,
b?tai ir paslaug? sferos, nekilnojamasis turtas.
4. Valstyb?s vaidmens keitimas.
Atliekamos konstitucin?s, nuosavyb?s, kontrakt? sistemos,
bankininkyst?s, teisini? institucij? reformos, ?vedamos naujos
informacin?s sistemos, pirmiausia s?skaitybos ir auditingo srityje,
kuriamos institucijos ir priemon?s netiesioginei ekonomikos kontrolei —
mokes?i? sistema, biud?eto ir jo i?laid? kontrol?.
5. Socialin?s apsaugos princip? pertvarkymas.
I?vardytos transformavimo priemon?s yra grei?iau “ ekonomini?
laboratorij? “ rezultatas, nes toks transformavimas niekada nebuvo
realizuotas iki galo jokioje industrin?je valstyb?je. Vis d?lto
pagrindiniai gin?ai vyksta ne d?l vienos ar kitos programos dalies
b?tinumo, o d?l temp?, t. y. ar ji turi b?ti atlikta labai greitai,
taikant vadinam?j? “ ?oko terapija “, ar “ ?ingsnis po ?ingsnio “(2).

1990-1994 — aisiais Lietuvoje vienu metu buvo atkuriama valstyb?, vyko
politin? ( sovietinis centralizmas pakei?iamas demokratiniu valstyb?s
valdymu ) ir ?kio reformos ( pereinama nuo centralizuoto ?kio valdymo prie
rinkos ekonomikos ). ?ie procesai vienas su kitu glaud?iai siejosi ir l?m?
labai sud?ting? ?kio bei socialin? b?kl?.
Svarbiausia ?kio kriz?s Lietuvoje prie?astis — ne jos vald?ios
sprendimai ir tuo labiau ne valstyb?s atk?rimas, o sovietin?s planin?s ?kio
sistemos, kuriai priklaus? Lietuvos ?kis, ?lugimas. ?i sistema nebuvo
sugriauta, j? su?lugd? esminis sovietinio ?kio principas, l?m?s labai
neefektyv? materialini?, finansini?, darbo i?tekli? naudojim? ir j?
i?vaistym?. Sovietinis planinis ?kis gal?jo gyvuoti ir gyvavo tik tol, kol
u?teko pigi? i?tekli?.
Planin?je ekonomikoje vietos vald?ios strukt?ros ne tik nekontroliavo
dideli? pramon?s bei ?kio infrastrukt?ros ?moni?, ta?iau netgi netur?jo
detalesn?s informacijos apie j? veikl? bei problemas.
Lietuva negal?jo vykdyti savaranki?kos finans?, o tuo labiau pinig?
politikos. Bankai prival?jo vadovautis bendromis visiems SSRS region?
bankams nustatytoms taisykl?mis. Kredit? i?tekliai bankams buvo skirstomi
centralizuotai ir naudojami tik pagal tikslin? paskirt?, centralizuotai
nustatytiems investiciniams projektams vykdyti bei trumpalaikiam ?moni?
kreditavimui. I?imtin? pinig? ir kredito politikos teis? priklaus? SSRS
centriniam bankui. Visi bankai naudojosi tik SSRS pinigais — rubliais,
i?skyrus SSRS u?sienio ekonomin? bank?, kuriam priklaus? monopolin? teis?
aptarnauti atsiskaitymus su u?sienio ?ali? subjektais.
Lietuvos SSR tur?jo savo biud?et? . Jo pajam? ir i?laid? dyd? bei
strukt?r? l?m? SSRS finans? ministerijos sprendimai. L??os ?kiui
finansuoti, socialin?ms reikm?ms bei vietos vald?ios strukt?roms i?laikyti
buvo gaunamos ta pa?ia tvarka kaip ir kiti i?tekliai.
Centralizuoto planavimo princip? taikymas ir j? puosel?jimas per pus?
?imtme?io Lietuvoje suformavo atitinkam? vald?ios pareig?nu, imoniu vadovu,
darbininku ir tarnautoju supratim? apie ekonomik?, jos valdymo principus
taip pat ir racionalios elgsenos ?g?d?ius.
Vietos vald?ios strukt?roms Lietuvos ?kio valdymas rei?k? vykdyti
auk?tesniu vald?ios strukt?r? direktyvas, ?kio subjektams paskirstyti
u?duotis ir i?teklius, pagal savo kompetencij? kontroliuoti ju veikl?. Ger?
savo funkcij? atlikim? jos siejo su didesniu investicij? ( ypa? ?kio
infrastrukt?rai bei socialiniam sektoriui pl?toti ) ir didesni? i?tekli?
gyventojams bei ?mon?ms “ i?sikovojimu “ SSRS centrin?se institucijose.
Valstyb?s mokes?i?, muit? politika, j? surinkimas, prekybos balanso,
valstyb?s vidaus ir u?sienio skol?, banko pal?kan?, Infliacijos problemos,
o tuo labiau b?dai ir mechanizmai joms spr?sti vietos vald?ios strukt?roms
buvo ne?inomi.
Planin?je ekonomikoje ?moni? vadovams labiausiai r?p?jo: kur ir kaip
gauti daugiau materialini? i?tekli?, kaip sukaupti didesnes j? atsargas;
kaip gauti ma?esnes gamybos u?duotis ir didesn? darbo u?mokes?io fond?;
kaip u?megzti gerus asmeninius ry?ius su i?tekliu ir planiniu u?duo?i?
skirstytojais, i?tekli? tiek?jais; kaip laiduoti investicijoms skirt? l???
panaudojim? ( “ ?sisavinim?” ); kaip patvirtinti didesn? kain? ir ypa?
didesnius i?tekli? normatyvus; kaip i?vengti galim? nemalonum?, jeigu
produkcijos gav?jai pareik? pretenzijas d?l blogos produkcijos kokyb?s,
jeigu ji bus nelaiku arba i? viso nepateikta; kaip pasiteisinti ministerij?
valdininkams d?l to, kad nevykdomos planin?s u?duotys.
Kita vertus, ?moni? vadovams buvo ne?inomos produkcijos realizavimo
problemos ar ?mon?s bankroto gr?sm?. Nekildavo ir konkurent? problemos.
Nereik?jo r?pintis d?l to, kaip gerinti produkcijos kokyb?, atnaujinti
asortiment?, reklamuoti produkcij?. Jos vartotoj? poreikiai ar nuomon? apie
produkcij? ?moni? vadovus ma?ai domino. Beveik nedomino ir produkcijos ar
i?tekli? kain? svyravimai, bank? pal?kanos.
?moni? vadovams buvo suformuotas po?i?ris, kad pagrindinis gamyb?
ribojantys veiksnys yra materialini? i?tekli? stygius, o ne produkcijos
paklausa.
Daugumai gyventoj? r?p?jo tik tai, kaip apsir?pinti gyvenamuoju b?stu
ir vartojimo reikmenimis ( visuotinio ir nuolatinio deficito s?lygomis buvo
ne?manoma ?sivaizduoti, kad parduotuv?se paprastas gyventojas gal?s laisvai
pasirinkti ir nusipirkti norim? geros kokyb?s prek? ). Didesn?s pajamos, be
abejo, ma?ino problemas, ta?iau realios galimyb?s gauti daugiau pajam? buvo
labai ribotos.
Planin?je ekonomikoje nekildavo nedarbo, b?tiniausio medicininio
aptarnavimo, i?silavinimo ( taip pat — ir auk?tojo ) problemos. Santaup? ar
racionalaus turto panaudojimo r?pes?i? dauguma gyventoj? taip pat
netur?jo, nes netur?jo legali? b?d? turtui sukaupti.
Tokius ekonominio m?stymo stereotipus visuomen?je suformavo
centralizuota ?kio valdymo sistema.. ?ie stereotipai kartu su ?kio valdymo,
produkcijos realizavimo rinku, gamybos infrastrukt?ros, centralizuotomis
banku ir finans? sistemomis laidavo Lietuvos integracij? i SSRS ?kio
sistem? ir sudar?, atrod?, ne?veikiamas kli?tis Lietuvai i?silaisvinti i?
SSRS politines bei ekonomines integracijos, planin? ekonomik? pakeisti
rinkos ekonomika.

Socialin?s problemos planin?je ?kio sistemoje

Planin?s sistemos deklaruojama visuotin? socialin? lygyb? nesutrukd?
susiformuoti keliems socialiniams sluoksniams, kuri? gyvenimo lygio
skirtumai buvo netgi didesni negu rinkos ekonomikos ?alyse. Gyventoj?
socialinius skirtumus l?m? papildomos nelegalios pajamos ( legaliai tur?ti
dideles pajamas ar santaupas buvo draud?iama ), skirtinga pinig? perkamoji
galia, priklausanti nuo j? savininko u?imam? pareig?, valstyb?s l??omis
apmokamos privilegijos ir lengvatos valstyb?s bei KP pareig?nams.
Auk??iausias gyvenimo lygis buvo pareig?n?, skirstan?i? vald?ios postus
( auk??iausi KP pareig?nai ), materialines vertybes ir l??as ( vykdomosios
vald?ios pareig?nai ). J? perkamoji galia buvo de?imteriopai ir daugiau
didesn? negu paprasto darbininko, o tuo labiau pensininko. Elitui
priklausantys pareig?nai tur?jo specialias, tik jiems skirtas parduotuves.
Jose buvo auk?tos kokyb?s, daugiausia importin?s prek?s, parduodamos labai
ma?omis kainomis.
Valdininkai gal?jo papildomai gauti nelegali? pajam? u? paskirtas
pareigas, materialinius bei finansinius i?teklius arba tiesiog u? palankias
planines u?duotis. Asmuo, patek?s ? vald?ios elit?, i? jo paprastai jau
nebebuvo i?stumiamas. Itin susikompromitavusiems u?imamos pareigos buvo
kei?iamos ? ma?iau presti?ines, ta?iau jiems buvo paliekamas i?skirtinis
socialinis apr?pinimas.
?moni?, kol?ki? vadovus pagal j? socialin? pad?t? galima priskirti
atskirai grupei. Jie tur?jo tam tikr? teis? disponuoti ?monei ar kol?kiui
priklausan?iomis materialin?mis vertyb?mis. Taigi tur?jo s?lygas gauti
papildom? nelegali? pajam?.
Darbingo am?iaus gyventojams, neturintiems privilegij? ir sudarantiems
absoliu?i? daugum?, minimalias pajamas garantavo darbo vietu paklaus?
vir?ijanti pasi?la. Tokia pad?tis darbo rinkoje susiklost? d?l planinei
ekonomikai budingos ekstensyvios pl?tros modelio, skatinan?io neefektyviai
naudoti i?teklius, taip ir darbo i?teklius. Menkai apmokam? darbo viet?
visada buvo pakankamai. Tai buvo modifikuota socialin?s pa?alpos darbingo
am?iaus gyventojams forma.
?emiausiam socialiniam sluoksniui priklaus? socialiai remtini asmenys,
pensininkai, daugiavaikes ?eimos. Jie netur?jo papildomu pajam? ?altinio ar
privilegij? ?sigyti prekes, gauti paslaugas ma?esn?mis kainomis (
Pensininkai, buv? auk??iausios vald?ios pareig?nai sudar? atskir? grup?,
nes dauguma turetu privilegij? buvo jiems paliekama).
Atlyginimai, pensijos, socialin?s i?mokos buvo nustatomos taip, kad
juos gaunantys gyventojai negal?t? sukaupti didesni? l??? atsarg?, o visas
gaunamas pajamas panauduot? maistui bei b?tiniausioms vartojimo reikm?ms.
Daugiau l??? reikalaujan?ios reikm?s, kurios r?p?jo tik tam tikrai, tegu ir
didelei gyventoj? grupei, buvo tenkinamos valstyb?s l??omis, panaudojant
atitinkamas socialines sistemas. Valstyb?s l??omis buvo i?laikomos
sveikatos apsaugos, ?vietimo, mokymo, socialin?s ?alpos sistemos. Valstyb?
savo l??omis stat? butus, kuriuos nuomojo gyventojams u? simbolin? kain?.
Socialin?s r?pybos sistema, numananti, kad i?laidas socialin?ms
reikm?ms padengs patys gyventojai, reikalauja atitinkamai didesni?
atlyginim? bei kit? pajam? ?altini? visiems gyventojams. O i?laikant
socialin?s r?pybos sistem? valstyb?s l??omis, buvo galima mok?ti gerokai
ma?esnius atlyginimus, nustatyti ma?esnes pensijas ir socialines i?mokas.
Tokia socialin?s r?pybos sistema garantavo valstybei dideles papildomas
pajamas karin?ms reikm?ms ir valstyb?s politin?ms bei ?kin?ms programoms
?gyvendinti.
Tikrasis socialinis planin?s ?kio sistemos veidas — privilegijuoti
socialiniai sluoksniai ir labai ?emas absoliu?ios gyventoj? daugumos
gyvenimo lygis, o ne deklaruojama socialin? lygyb? ir teisingumas.
Lemiamas planin?s ?kio sistemos ypatumas — ma?as i?tekli? panaudojimo
efektyvumas ir j? ?vaistymas — svarbiausia prie?astis, l?musi jos ?lugim?.
Sovietinio ?kio gyvybingum? kelet? de?imtme?i? palaik? did?iuliai ir pig?s
gamtos bei darbo i?tekliai ir ?emas gyvenimo lygis. I?sekus lengvai
eksploatuojam? gamtos i?tekli? ?altiniams bei suma??jus j? kainoms pasaulio
rinkose, nuolat did?jant gyvenimo lygio skirtumui tarp planin?s ir rinkos
ekonomikos ?ali?, devintojo de?imtme?io pabaigoje sugriuvo pagrindiniai
planin?s ekonomikos rams?iai. SSRS, o tuo pa?iu ir Lietuvos ?kio, lauk?
nebei?vengiama ir labai gili kriz?. Padarinius kuriuos mes matome ir
?iandien (3).
Pasi?la ir paklausa planin?je ekonomikoje.
Planin?je ekonomikoje valstybinio planavimo ?staigos nustato ne tik
gamini? preki? kiek?, bet ir j? kain?. Tod?l ?ia pasi?los kreiv?
vaizduojama statmena linija.

Kaina Pasi?los kreiv?

Kiekis

F

130 ——————————
110 —————————— H Paklausos kreiv?
100
90 ——————————————————— G
50

5 10 15 20 25 Kiekis, t?kst. Vnt.

Ta?kas F – numatyta visas prekes parduoti po 130 lit? u? megztin?; u?
toki?kain? pirk?jai nupirks tik 10 t?kstan?i? vienet?; gamintojai 5
t?kstan?ius megztini? liks nepardav?.

Ta?kas G – megztin? numatyta parduoti u? 90 Lt; u? toki? kain?
pirk?jai nor?t? nusipirkti net 25 t?kstan?ius megztini?, tod?l 90 lit?
kainuojantys megztiniai taps “ deficitu “, tik pasirod?ius parduotuv?se,
nor?dami j? nusipirkti, ?mon?s stov?seil?se.
Ta?kas H – nusta?ius 110 lit? kain? u? megztin?, visi 15 t?kstan?i?
megztini? bus parduoti; bus pasiekta pusiausvyra ir visi bus patenkinti –
gamintojai, kad pavyko parduoti u? nustatyt? kain?, pirk?jai – kad megztin?
?sigijo u? jiems prieinam? kain?.
Planin?je ekonomikoje garantuoti pusiausvyr? retai pavyksta d?l ?i?
prie?as?i?:
1. n?ra gr??tamojo ry?io tarp parduotuvi?, parduodan?i? prekes, ir
centrini? planavimo ?staig?, tod?l kainos i?lieka nekintamos,
2. n?ra galimy?s tikslinti i? anksto sudarytus gamyos planus, nes
tuomet reik?t? per?i?r?ti vis? tiek?j? ir produkcijos vartotoj?
planus.
Aelis Aganegyjanas 1988 m. i?leistoje knygoje “ I?s?kis: pertvarkos
ekonomika “ nurodo: “ ?velgiant ? soviet? ekonomik? kaip ? visum?,
apskai?iuota, kad ?ia teikiama 24 milijonai ?vairi? preki? ir paslaug?; kad
vykt? j? gamya, reikia 5 milijard? ?vairiausi? ?sak?. Prakti?kai viso to
ne?manoma sukontroliuti. Tod?l oficiali? planini? atskiros ?mon?s rodikli?
keitimas, paremtas “ gr??tamuoju ry?iu su parduotuv?mis” – retas ?vykis … ‘
Verta ?sidem?ti, kad tobulos rinkos gyvenime neb?na. Rinkos tr?kumai
yra realyb?, su kuria rinkos ekonomika nuolatos turi grumtis. Tai, k?
Vinstonas ?er?elis yra pasak?s apie demokratij?, perfrazavus labai tinka
rinkai: “ Demokratija ( rinkos ekonomika ) yra bloga valdymo reforma, bet
a? ne?inau geresn?s “ (4).

Literat?ra

1. E. Smilga, Konkurencijos pl?tojimas Lietuvoje, 1998.
2. N. ?ambait?, Rinkos ekonomika, Lietuvos problemos ir perspektyvos,
1998.
3. A. ?im?nas,Ekonomikos reforma Lietuvoje, Konrado Adenauerio fondas,
1996.
4. B. Leonien?, Verslo pradmenys, Poligrafija ir informatika, 1998.
5. V. Navickas, Lietuvos ekonomika: dabartis ir perspektyvos, V., 1999.